skribučiai

skribùčiai sm. pl. (2) 1. Vlk žr. skrebučiai 1: Vai tu, našleli, ką mane žinojai, su skribučiais kailinukais in mane atjojai KrvD245. 2. suplyšę, prasti rūbai: Jau mano rūbai vieni skribučiai, reikės pirkti nauji Vrn.